2012 m. gegužės 29 d., antradienis

Šiauliai ir t.t.


Tai užužpraėjusį penktadienį važiavau į Šiaulius aplankyt močiutės. Važiavau traukiniu, buvo patogu. Traukiniai nauji ir minkšti, o iš Kretingos iki Šiaulių gali numaut per truputį daugiau nei pusantros valandos. Traukiny keli urlaganai su beformiais treningais kaip ir dera, iš savo telefonų leidžia šlykštų eurodance, kurį iš šūdtelefonio zirzimo gali atgamint tik per pigius beatus ir rusišką, saldų silkės dainavimą. 

Žiūriu į juos kaip į nykstančią rūšį, kaip į marginalus ar cirko artistus panašiai kaip, pavyzdžiui, žiūrėčiau į barzdotą moterį, šešis liliputus ar kokį trirankį dieduką. Biški baisu, biški įdomu. Tai šitokie urlos ir yra vieni iš tų chrestomatinių personažų, kuriuos tokiu pat pagrindu stebime youtube ir .ru vaizdeliuose, kur jie žiauriai keikiasi, mušasi tarpusavyje, daužo ožką ir pirmieji raitytis patvoriuose, demonstruoti, piketuoti, eiti gatvėmis ir staugti „Reikalaujame teisibės!”
Snukiai perkreipti kaip Bacono tapytuose paveiksluose. Nesuprasi kur šikna, kur veidas.

Klausau muzikėles, negirdžiu ką sako, įdomu stebėt ir fizionomijas, ir judesius, tiesa, vaizdas mažai sąveikauja su iš ausinių į ausis staugiančiu Iron Monkey, tai ausines visgi nusiimu. 

Ir maloniai nustembu - su garsu urlos net įdomesni; jausmas lyg žiūrėtum „Farai“ +  tą sovietkaimiečių humoro serialą, kur per BTV senais laikais rodydavo ir kuris žiauriai nejuokingas buvo. Šneka jie apie paskutinį tūsą, apie tai kaip Ontanis prisigėręs privėmė mašiną, kaip Ontanis susimušė su kaimynu, kaip nu*iso dvi žiurkes nuo vaizdo, Ontanis kiec, Ontanis chebros herojus. Ir intonacijos čia labai specifinės -  ir taip žemus vyriškus balsus jie dirbtinai dar nužemina, o žemiausio balso savininkas ir yra tas, kurio daugiausiai klausomasi. 

Jau netoli Šiaulių įlipo toks diedukas, labai priminė puikųjį G. Carlin iš veido (tik gal senesnis kokiu tūkstančiu metų ir, žinoma, gyvas). Matosi žmogus ryškiai užsiknisęs, ryškiai neturintis ūpo klausytis šlykštaus urlų pezėjimo ir netgi saldaus Eurodance matomai negerbėjas. Žodžiu, pasideda ponas G. Carlin portfeliuką ir net neatsisėdęs, visas senatvinio drebulio krečiamas, tiesiu taikymu prieina prie urlų, paima nagliausiajį už maikės, pakelia ir prisitraukęs prie veido pasako kažką, ko aš neišgirdau. Senuko charizma arba/ir tas "kažkas", matyt, efektyvūs buvo, nes užtilo lopai kaip burtų lazdele sumojus. Kiec diedukas, kiec.

Ir tai, aišku, tik žiedeliai, žiedeliai balčiausių gėlių. Užvis smagiausia jau buvo pas močiutę. Močiutė iš šaldiklio iškilmingai ištraukia ledą man. Laižau. Sako, - pailsėk, langus valei, nusidirbai. Pakalbėkim geriau apie kažką gero šviesaus, taip liūdna toj Lietuvos niūrioj nūdienoj. [pauzė] O tu girdėjai, kad pas mus Šiauliuose trys mergaitės pasikvietė klasiokę pas save į svečius ir užkapojo. Visur jos mėsos gabalus išmetė, o vieną gabalą į šaldytuvą įkišo, nes nespėjo išmest. Ar skanus ledas, Linyte? 

Žodžiu, tvarkiau trobas, valgiau ir klausiausi, ką kalba. Pasakojo apie bombas ir karą, apie Kazachstaną ir kumelės pieną, apie tuberkuliozę ir vaistus iš šuns taukų. Jokių surūgusios gnydos pezalų apie politiką, jokių skundų apie mažą penciją ar sveikatą. Močiutė atneša iš baro naminio serbentų vyno, dvi taures ir mes geriam, jai pasakojant anekdotus, kuriuos perskaitė žurnalo gale. Aha, net mano draugai mėgsta Eleną.

Maisto kultūra irgi atskiras reikalas; daugelis turbūt žino tą anūką maitink till death metaprogramą, kurią močiutės sąžiningai ir vykdo. Man iškepė pyragą su aguonom, pyragėlių su obuoliais, mėsa įdarytą moliūgą, o orkaitėj dar smagiai spragsint tūkšlių vištų šlaunelių riebalams, klausia - ko, Linyte, nieko nevalgai? Atleisk, kad niekuom pavaišinti negaliu; gal rytojui norėtum cepelinų?
Mirštu aš, močiute, - sakau jai, o ji patenkinta juokiasi...

2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Ką šiandien pamačiau per teliką

Pakniopstom teko šiandien bėgt nuo jūros, nes su V. pamiršom, kad šiandien per LRT gi Vyriausybės metinė(s) veiklos ataskaita. Bėgom lenktyniaudami, bet tai vis tiek pavėlavom tiek, kad spėjom įsijungt tik paskutinę Kubiliaus kalbos dalį, kur sakė, kad bus apibendrinimas, o ne skaičiai. Po jos sekė klausimai, kuriuos uždavinėjo senyvi seimo vyrai ir moteriškos.

Ir man taip keista buvo. Pavyzdžiui - kaip šimtametę politinę patirtį turintį Andriukaitį arba kurmį Butkevičių po tokių mąstymo nuospjovų vis dar išrenka žmonės kur nors. Arba kaimietį Paužą. Arba lol Mazuronį. Arba rolf K'uoką*. Nes vien dėl užduotų klausimų Kubiliui (ir vėliau Šimašiui), nurašyčiau juos į "sugedę nepataisomai" šlamšto krūvą ir niekad nebesismulkinčiau su varnele prie jų vardo balsavimo biuletenyje. Niekad.

Nes panašu, kad jie - seni nebesimokantys seniai**. Turi tūkstantį metų patirties, žinių, o vis dar nesugeba nei suformuluot aiškaus/tikslaus klausimo, nei duomenų interpretuot. Ir panašu, kad per daug "susiformavę", kad pastebėtų savo klaidas ir per daug užsispyrę, kad dar mokytųsi.

Va, pavyzdžiui, Andriukaitis lygindamas duomenis, "pražiopsojo" ekonominę krizę. Ką tai sako apie patį poną Andriukaitį?
- Andriukaitis nesugeba interpretuoti duomenų
- Darydamas klaidingas interpretacijas, padaro klaidingas išvadas
- Darydamas klaidingas išvadas, prastai atlieka savo darbą
- Darydamas TOKIAS klaidas (atsižvelgiant į jo patirtį), yra tikimybė, darys jas nuolatos.

O ir šiaip, labai skyrėsi leveliai profanų seimo narių (išimčių yra, žinoma) ir, palyginus, visai kieto ministrų kabineto. Ir mitriai šitą galima pastebėt jau per kalbą, t.y. per fakto, interpretacijos klaidas, nesugebėjimą tiksliai artikuliuot ar laikytis turinio nurodymų.



*Su V. vėliau išlūžom fantazuodami kokias prioritetines spręstinas problemas (Kubilius įvardino ekonominės politikos, finansų sektoriaus tvarumas, energetinė nepriklausomybė ir šalies pažangumo siekis***) įvardytų tokie regresoriai kaip K'uoka arba Veselka:
- dorovės skatinimas Lietuvoje
- dvasingumo skatinimas Lietuvoje
- tautiškumo skatinimas (t.y. per Maironiaus, Žemaitės, Marcinkevičiaus skaitymą)
- Pranciškaus Šliužo karūnavimas

**senumą man čia lemia lemia ne amžius, o nesugebėjimas mokytis ir pastebėt savo klaidų.

*** tas ketvirtas, t.y. "Šalies pažangumo siekis" / "Moderni valstybė" man irgi neaiškus labai buvo. Panašu labiau į viziją, o ne konkrečią problemą. Nors 3/4 visai nieko rodiklis vis tiek.