2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Black Shape Of Nexus - VIIIe




Kažkam miestas gali pasirodyti šlykštus. Žmonės sako, kad mieste yra didelė žmonių ar/ir šiukšlių koncentracija. Smirda. Daug triukšmo. Būna, kad praskipini porą senų supuvusių trūlų tam kad įsėstum į naują, o sulaukus naujesnio vis tiek įsėdi į bomžą.
Oras šlykštus ir ne į sveikatą, o pilkame rudenio ir gelžbetonio fone senės su terbom, kekšės su vaginom, alchašai pagirių ir niūchos rėžime, urlaganas, šiaip žmogus turbūt į darbą ir aš surūgusiu sniukiu stovintys stotelėje pramonės vidury retam įpūstų norą linksmai sutrepsėjus kojom sudainuoti džiaugsmingą odę – „O, mieste, tu džiaugsmo šaltini!”. 

Juk visaip būna. Ir kai miesto mūrai +  visokie rūpesčiai + egzistencinės lomkės kurį laiką žmogui įšauna tuštumą ir gaidį, tai žmonės visaip su tuo kosminiu vienišumu ir kovoja. Jeigu neina štai taip sugalvoti kuo užimti galvą, tai žmonės būna neišveria ir bent vienam penktadieniui prageria galvą.

(Tada jie sprogsta, išsitaško ir sako, - kas išdrįs paneigti malonumą su draugais liuobti ir linksmai šlitiniuoti iš vieno baro į kitą? Kas paneigs, kad mieste durnelių ir įdomybių koncentracija yra didesnė, tai visuomet surasi iš ko ir su kuom pasijuokti? Kas paneigs žmonių stebėjimo džiaugsmą? Kas paneigs apleistų pastatų įdomumą, policijos smagumą ir tokius nuostabius nuotykių ir įdomybių šaltinius, kaip kad visparinis kebabų kioskas ar viešasis transportas?)

Black Shape of Nexus man yra štai tokio miesto muzika. Jų kosminis sunkumas yra betonas, asfaltas ir purvas. Jokio epiško powerio, Halfordiško teatro ir ronkenrolo. Nesijauti pakilėtai, nesinori miškų ar blekovų pelkių, o metalovos gaivališkos energijos prūdų irgi arti nulio.

Nusitašęs ir pavargęs B.SON šmotas spaudžia prie žemės, nes jie - grubūs ir rupūs – ir ne taip, kaip šventoji lietuviška duona ar suskirdusios kaimo senelio rankos, o kažkaip miesčioniškai/urbanizuotai. Kai urzgiantis fūzas transformuojasi į supuvusio trūlo urzgesį, bosas į klausytojo tuštumą įbanguoja šiurpulius lyg praskrendančio lėktuvo vibracija, o gelžbetonio sunkumas atsiliepia kaip retas būbnų daužymas, tai ir klausaisi muzikos kaip tarp miesto mūrų užspaustas (nors analogija čia ir trivali -  gabalas aiškiai didesnis už žodžius, kuriuos jam prilipinau).  

Toks slegiantis būna miestas, toks man ir Black Shape Of Nexus  - VIIIE gabalas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą